Produktai

Šiek tiek cukraus atsiradimo istorijos

Manoma, kad cukranendrių cukrus pirmą kartą buvo panaudotas žmogaus Polinezijoje, o iš ten šis išplito į Indiją. 510-ais metais prieš Kristų Persijos imperatorius Darijus, įsiveržęs į Indiją, rado nendrę, kuri “duoda medaus be bičių”. Iki tol, kol jau paruoštas produktas buvo eksportuotas, cukranendrių cukraus paslaptis buvo labai atidžiai saugoma. 642 mūsų eros metais arabų tautos įsiveržė į Persiją ir jie rado auginamą cukranendrių cukrų. Tokiu būdu jie sužinojo, kaip yra gaminamas cukrus. Tęsdami savo šalių užkariavimus, jie pamažu pradėjo gaminti cukrų kitose šalyse, įskaitant Šiaurės Afriką ir Ispaniją. 

Tuo tarpu Vakarų Europoje cukrus buvo atrastas tik kryžiaus žygių (XIa.) dėka, o pats pirmasis cukrus buvo užfiksuotas 1069m. Anglijoje.Vėliau Vakarų Europos prekyba su Rytais labai išsiplėtė, įskaitant ir cukraus importą, tačiau cukrus buvo laikomas prabangos preke.

Cukriniai runkeliai, kaip cukraus šaltinis, pirmą kartą buvo identifikuoti 1747m. Kiek vėliau, 1808 metais cukriniai runkeliai pakeitė cukranendres kaip pagrindinį cukraus šaltinį Europoje. 

Cukrus ir jo rūšys

Nerafinuotas cukrus yra svarbi žmogaus mitybos dalis. Tai vienas iš daugelio energijos šaltinių. Kai kurie cukrūs yra randami maisto produktuose – vaisiuose, daržovėse ir pieno produktuose. Taip pat cukrus yra naudojamas maisto gamybos procesams. Žmogaus kūnas cukrų virškina į gliukozę ir lygiai taip pat, nepriklausomai nuo jo kilmės. Tiek cukrų, randamą saldintuose gėrimuose, tiek ir tą, kuris papildomai dedamas į gaminamą patiekalą, organizmas virškina vienodai. 

Labiausiai paplitusios cukraus rūšys:

Sacharozė – ši dažnai vadinama stalo cukrumi. Išgaunama iš cukranendrių ir cukrinių runkelių, šis pagamintas gliukozės ir fruktozės derinys natūraliai randamas daugumoje vaisių ir daržovių.

Gliukozė ir fruktozė – natūraliai randama daugumoje vaisių ir daržovių, taip pat ir meduje.

Laktozė – dar kitaip vadinama pieno cukrumi, nes ji randama piene bei pieno produktuose.

Maltozė – plačiai žinoma kaip salyklo cukrus, randama salykliniuose gėrimuose ir aluje.

Kaip cukrus gaminamas?

Paprastai naudojamas „cukrus“ (sacharozė) yra pagamintas iš gliukozės ir fruktozės ir išgaunamas iš cukranendrių ar cukrinių runkelių.

Cukranendrės auginamos tropinėse ir subtropinėse pasaulio šalyse, tokiose kaip Pietų Afrika, Brazilija, Indija, Mauricijus.Tai labai didelė žolė, auganti net iki 5 metrų aukščio. Cukrus šioje žolėje randamas jos stiebe, kurį augalas naudoja kaip atsarginį maisto šaltinį.

Cukriniai runkeliai yra šakniavaisiai, kurie auginami visoje Europoje, Kanadoje, JAV, Kinijoje ir kitose švelnesnio klimato šalyse. Kitaip nei cukranendrė, cukriniai runkeliai cukrų saugo ne savo stiebuose, o šaknyse.

Rudas ir baltas cukrus – skirtumai

Cukraus gavimo procesas tiek iš cukranendrių tiek iš cukrinių runkelių yra labai panašus. Skiriasi metodai, kurių pagalba yra išgaunamas rudas arba baltas cukrus. Pirmiausia iš augalo išgaunamos cukraus sultys, jos išgryninamos ir pakaitinamos, kad susidarytų rudos spalvos sirupas, vadinamas melasa. Tada kristalizuotas cukrus centrifuguojamas, kad susidarytų cukraus kristalai. Baltasis cukrus būna toliau apdorojamas, kad būtų pašalintas melasos perteklius ir susidarytų mažesni kristalai. Vėliau jis paleidžiamas per filtravimo sistemą, kad susidarytų baltasis cukrus. 

Rafinuotas rudasis cukrus yra tas pats baltasis cukrus, į kurį vėl įdėta melasa, kad suteikti jam rudą spalvą. Tuo tarpu nerafinuotas rudasis cukrus būna apdorojamas mažiau, todėl jis natūraliai išlaiko dalį melasos, ir ruda spalva išlieka natūraliai, jos atskirai nepridedant. Pagrindinis rudojo ir baltojo cukraus skirtumas yra jo spalva ir skonis. Receptuose, pakeitus baltąjį cukrų į rudąjį, pasikeis patiekalo spalva. Rudas cukrus suteiks patiekalui šviesiai karamelinį ar rudą atspalvį. Tuo tarpu gaminant pasitelkus baltąjį cukrų – kepinys bus šviesesnės spalvos.

Cukraus naudojimas maisto gamyboje

Tiek baltasis tiek nerafinuotas rudasis cukrus yra plačiai naudojamas įvairių patiekalų gaminime. Galime jį naudoti tiek mėsos paruošimui, padažų gamybai, desertų ir pyragų kepimui. Nerafinuotame rudajame cukruje esanti melasa puikiai sulaiko drėgmę, todėl jis puikiai tinka kepiniams gaminti – jie bus tirštesni ir minkštesni. Pavyzdžiui, naudojant rudąjį nerafinuotą cukrų sausainių gaminimui, sausainiai bus minkštesni ir drėgnesni. Tuo tarpu jeigu sausainiams gaminti naudosime baltąjį cukrų – tešla bus puresnė ir labiau “oringa”.